kalbinoti

kalbinóti, -ója, -ójo d. žr. kalbinti 1: Nei geria valgo, mergelę kalbinoja LTR(Vlk). Pabarėm vaikščioja, paneles kalbinoja Dbč. Kalbinojo marčios mošą, oi, kalėda, marčios mošą TDrV227. Pulkas raitelių mergelę kalbinója (d.) Nč.